laibas

laibas
láibas, -à adj. (3), laĩbas, -à (4) Prng 1. SD362, R312, K siauras skersmeniu, plonas (pršn. storas): Mažas láibas (tęvas) žmogus, galvijas iš ligos J. Pas upę rasos ašaromis verkia palinkęs gluosnis, ir laibi meldai amžiną atilsį šnabžda LzP. Nieko neturiu, kap šitas pirštas láibas Kbr. Veidas skaistus, kaip pienas su krauju maišytas, aukšta kaip jauna liepa, laiba kaip bitelė V.Krėv. Anei te to gražumo par ją: aukšta, laiba kaip silkė Ktk. Parink kur laibelesnių malkų, greičiau įsikurs Ds. Ne striukas kotas, ale laibùtis Pc. Griežlė laibutýtė, su uodega ilga Šd. Gyvačių yra laibuliū́čių Brs. Nei matau kopų, nei kopų kalnų, nei laibųjų pušikių RD32. Laibas kaip plaukas Jrk121. Kap karvės ragai laibučiai, tai gerà, kap tvirtūs – tai drenà Aps. O jūs mergaitės, jūs žalios rūtos, vienos per laibos, kitos per drūtos Pn. | Laibosios žarnos Šd. Tik viena avies žarnikė stora, kitos laibìkės Skr. | Kažin kas ten bus per vištos – vištukai toki laibì (liesi) Smn.
láiba n.: Dviejų siūlų laiba, reiks trečias pridėti Kp. ^ Kur laiba, čia ir trūksta Sch100. laibỹn adv.: Eina laibỹn Kp. Laibyn eimi SD356.
2. K aukštas (apie balsą): Laibu, skardžiu balsu susijuokė linksma mergaitė rš. Reikia tvirto ir láibo balso Aps. Gera jum giedoti, gera jum dainuoti su mažom kepurelėm, su laibais balseliais (sako pelėda kitiems paukščiams) Ad. Iš už plonos aukštutinio namų gyvenimo sienos sklisdavo į orą laibučiukai vaiko garsai rš. Dabar jūs užtraukit iš laibų̃jų Sb. | Vargdienių vaitojimus ir jų verksmą neša laibos, gailestingos vėjo stygos J.Bil.
laibaĩ adv. K; MŽ, N: Viens storai, o kits laibaĩ dainuot mokėdams ir linksmai lakstydams, ik debesų kopinėjo K.Donel. Laibai dainuosim, laibai sutarysim, laibą brolis martelę atves mums LTR(Brž).
3. kuris mažo storio, plonas (apie audinius, lakštus): Tai kad aš žinotau, kurion šalelėn eisi, … tai aš išklotau laiba drobele Asv.
laibaĩ adv.: Įrankiais jų linksmybės buvo ilgi trūbai, laibai tošėmis nuvyturti, kuriuos vadino trimitais S.Dauk.
◊ laibaĩ bezdė́ti vlg. būti susirūpinusiam dėl kokių nors nemalonumų: Visi šiemet laibai bezda: pašarų apstigo, o dar kur pavasaris Trgn.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • laibas — láibas, laibà bdv. Láibas li̇̀no stiebẽlis …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • laiba — láibas, laibà bdv. Láibas li̇̀no stiebẽlis …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • drūtas — drūtas, à adj. (3) 1. SD179, SD147, And, Rk, Rsn storas (apie apvalų); prnš. laibas: Kurs ne tęvas, tas drūtas J. Pati laiba, o blauzdos drūtos Krs. O, jis drūtas, net rankomis apimt negalima Žž. Kai toks drūtas sienojas, tai gal abudu… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištekinis — ìštekinis, ė adj. (1) J.Jabl, NdŽ, ištekìnis (2) aukštas, laibas, lieknas: Ìštekinis miškas DŽ. Pušys lygios kaip ištekìnės Vžns. Žiūrėk, kokios ištekìnės pušys Ukm. [Peleksas] sveikas, kaip ir kiti, tik kažin koks ištekinis: laibas kaip… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • tęvas — tęvas, à adj. (3) NdŽ, FrnW; MitI391 1. Q449, G116, BzF188(Prk), M, JI277, J.Jabl, LVIV215, DŽ, KŽ, Grz, Mšk, Užv, Kltn, Kv, Plik laibas, plonas: Tęvas grobas dėl dešrų, o drūktas dėl vėdarų kraujo JI316. Breižėlis yra žmogus aukštas ir tęvas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuaugti — nuáugti vksm. Vaiki̇̀nas bùvo dai̇̃liai nuáugęs: láibas kaip liepa, stiprùs kaip ąžuolas …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apylaibis — apylaibis, ė adj. (1) 1. gana laibas, apyplonis: Apylaibį pagalį pasiėmei šunim atsigint Grž. Kartelės apylaibės virpčiam Kp. apylaibiai adv.: Apylaibiai nudrožk šeivą Jnšk. 2. aukštokas (apie balsą): Apylaibis tavo balsas, gali vest (dainuojant) …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apystoris — apystoris, ė adj. (1) 1. gana storas, ne laibas: Apystorė moteriškė Prn. 2. storokas, ne plonas: Nusipirkau apystorio audeklo Slm. apystoriai adv.: Apystoriai užsivilkau, gal nebus šalta Rm. 3. ne žemas (apie balsą): Jis kalba apystoriu balsu Prn …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atitūpti — atitū̃pti, atìtupia, atìtūpė intr. KŽ, attū̃pti K, KŽ, atatū̃pti KŽ 1. refl. Š, KŽ sulenkti kojas tupiant (apie paukščius, vabzdžius): Višta tupia, atsìtūpė gūžtoje DŽ. Atsìtupia bet kur i pameta kiaušinį [višta] Klt. Atsitūps kurtinė perėti… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aukštas — 2 aukštas, à adj. (3) 1. turintis didelį aukštį, didelį mastą nuo apačios į viršų: Aukštà tvora, neperlipsi Rm. Kiaulių tvartui reikia aukštų̃ pamatų Gs. Aukšta uola SD337. Kada žydėjo aukštam kalne berželiai? KlvD8. Oi aš įėjau aukštonà… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”